Žeimelio evangelikų liuteronų religinė bendruomenė

Respublikinis mokinių kūrybinių darbų konkursas „Mano bendruomenė“

Olivija Usonytė

Iš kurios pusės bevažiuosite į Žeimelį, Jūs pirmiausiai išvysite dviejų bažnyčių bokštus. Atrodytų  keistoka, kad Romos katalikų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, keliasdešimt  metrų arčiau Latvijos sienos, negu evangelikų liuteronų. Tačiau žinant miestelio istoriją, ši konfesinė riba išnyksta. Pasak rašytinių šaltinių Katalikų bažnyčią pastatė latvis liuteronas Pėteris Petrauskis, savo mylimai žmonai lenkaitei – Scholastikai. Latvių ir lietuvių ryšiai nuo seno mūsų miestelyje ypatingai glaudūs.

Latvijos pasienio miestelio gyventojai liuteronai – latviai. Čia yra bažnyčia, veikiančios kapinės, buvusio pastorato pastatas, knygose įrašyta istorija ir gyva dabartis.

Šiandiena didžioji dalis miestelio gyventojų lietuviai – katalikai, tačiau kiekvieną mėnesio pirmą sekmadienį atvertos evangelikų liuteronų bažnyčios durys rodo, kad ir mūsų religinė bendruomenė dar gyva.

konfirmacija-2014

Olivijos konfirmacija

Aš pati esu liuteronė ir priklausau religinei bendruomenei, kuriai jau keliolika metų vadovauja mano močiutė Marta Usonienė. Ji rūpinasi bažnyčios ir kapinių aplinkos tvarkymu, remonto darbais, telkia bendruomenę ruošiantis šventėms, atvykus ekskursijoms pasakoja bažnyčios istoriją, palaiko glaudžius ryšius su parapiją aptarnaujančiu Alkiškių-Biržų-Žeimelio kunigu – Juozu Mišeikiu.

Šiuo metu parapija nebėra didelė, anskčiau joje buvo apie keturis tūkstančius narių. Nors dabar Žeimelio miestelyje belikę virš tūkstančio gyventojų, liuteronų kas mėnesį į pamaldas susirenka tik apie dešimt, tačiau mano močiutės teigimu, tai melstis netrukdo. Kur kas daugiau žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių ir Latvijos susirenka į kapinių šventę, kuri vyksta ir bažnyčioje ir kapinėse pirmą rugpjūčio sekmadienį.

Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia yra viena seniausių bažnyčių tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Šioje bažnyčioje esame pakrikštyti mes su broliu Oskaru, o aš dar ir konfirmuota.

Mes iš knygų ir močiutės pasakojimų žinome šios bažnyčios istoriją ir ja didžiuojamės. 1753-1759 šioje bažnyčioje kunigavo pirmosios latvių kalbos gramatikos autorius Gothardas Fridrichas Stenderis.

Prieš 255 metus čia buvo pakrikštytas Rusijos imperijos karys, feldmaršalas Michailas Barklajus de Tolis.

Medinę bažnyčią 1540 m. pastatė Diunamindo (Daugavgrivos-Jūrmalos) seniūnas Kasparas fon Tyzenhausenas, o mūrinė, gotikinio stiliaus bažnyčia pradėta statyti 1786 m., kunigo Konrado Šulco. Šis kunigas ir palaidotas bažnyčioje, po sakykla.

Žeimelyje ir jo apylinkėse gyveno daug žymių liuteronų tikėjimo žmonių. Vienas jų – pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785-1822), jis  parašė apie 50 mokslinių darbų.

Žeimelyje 20 metų gyveno ir evangelikų liuteronų parapijai tarnavo kunigas, senjoras Erikas Leijeris, gimęs 1906 m. Biržuose. 1929 m. Žeimelio bažnyčioje jis buvo ordinuotas kunigu. E. Leijeris rūpinosi ligoniais, našlaičiais, tikinčiaisiais, kovojo prieš nusižengimus bažnyčiai, už tai  buvo suimtas ir ištremtas į Michailovkos lagerį. Sibire jis išgyveno tik porą metų. Ten, be sunkių darbų, jis aptarnavo ir tikinčiuosius. E. Leijeris mirė 1951 m., tiksli jo palaidojimo vieta nežinoma. Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje sovietmečiu pamaldas laikė iš kitų evangelikų liuteronų parapijų atvyke kunigai: Jonas Degis, Edvinas Švageris, bei dvasininkai iš Latvijos.

Pastarąjį dešimtmetį šią ir dar keletą palatvio parapijų aptarnavo kunigas Erikas Laiconas, gimęs  1928 m., gyvenęs Kaune. 1998 metais jis buvo ordinuotas kunigu Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Aš prisimenu, kaip šeštadieniais jis autobusu atvykdavo iš Kauno ir apsistodavo parapijos namuose, kuriuose ir mes gyvenome. Pamaldos vykdavo sekmadieniais, tad po pamaldų jis važiuodavo atgal į Kauną. Prisimenu, kai mes su mama lydėdavome jį į autobusų stotelę. Kunigas E. Laiconas mirė 2008 m.

Dabar bažnyčioje pamaldas laiko kunigas Juozas Mišeikis, kuris iš Biržų atvyksta kartu su savo šeima – žmona Aušra ir dukrele Rūta Elžbieta.

Močiutės pasakojimu, Žeimelio evangelikų liuteronų parapija buvo latviškai kalbanti bendruomenė, anksčiau ir giesmynai buvo parašyti latvių kalba. Šiandieninė latvių bendruomenė tapusi beveik lietuviška. Tam turėjo įtakos mišrių šeimų kūrimasis, besikeičiantys kunigai, tad šiandieninės pamaldos vyksta lietuvių kalba, išleisti lietuviški giesmynai. Bažnyčioje vyksta ne tik pamaldos, bet įvairūs koncertai, minėjimai, čia ateina  žeimeliečiai nepaisant religijos ir tautybės.

2013 metais Žeimelyje viešėjo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, ji pastebėjo, kad bažnyčioje yra daug religinės kultūros vertybių, kuriomis iki šiol rūpinasi pati bendruomenė. Vienas iš tokių laikomas bažnyčios bokšto laikrodis, kurio mechanizmas veikia jau ne vieną šimtmetį. Laikrodis buvo sustojęs ir bendruomenė surado meistrą,  kurio dėka jis atgijo ir kas pusę valandos per miestelį nuaidi laikrodžio dūžiai. Laikrodžio nustatymu rūpinasi mano pusbrolis Mindaugas Usonis.

Dar viena bažnyčią slėgusi bėda buvo prakiuręs stogas. Žeimelio žemės ūkio bendrovės vadovas Kazimieras Ščeponas parūpino darbininkus ir užlopė stogo skyles. Daug dėmesio ir pagalbos evangelikų liuteronų bažnyčiai teika seniūnė Vitalija Dobrovolskienė. Ir šiandiena mūsų maldos namams reikalinga pagalba, nes bendruomenė kas metai mažėja.

Vieni bendruomenės nariai sensta, kiti baigia mokyklą ir išvyksta. Nemažai metų vargonavusi Žeimelio gimnazijos gimnazistė Agnė Bulytė rudenį išvyko į sostinę studijuoti, tad pamaldos šiuo metu daugiausiai vyksta be vargonų muzikos. Tačiau džiugu, kad nors vasaros metu jaunieji bendruomenės nariai sugrįžtą, padeda puošti bažnyčią, tvarkyti aplinką, o visas šiandieninis bendruomenės gyvenimas remiasi į bendruomenės pirmininkę Martą Usonienę

Komentarai