Visa, kas alsavo – palaidota

Gražus miestas, didingo, mąslaus, snaudžiančio ugnikalnio papėdėje… Herkulanas, 79 metai… Skaičiai saulėta, blogio nepranašaujanti diena. Neįprastai daug žmonių, vaikštinėdami po miestą mėgaujasi neįprastai puikia diena. Tik oras kažkodėl paslaptingai tvankus… Blogo nesitikinčios miestiečių akys retai beužkliūva į Ramųjį blogio pranašą…

dav

Staiga sudreba žemė… juodi, tiršti, troškūs dūmai visa apgaubia savimi ir paslaptimi…

Bunda beprasmė ir akla panika. Tyrą, šviesią dieną nugali nuodinga, lemtinga naktis…

Mirtinai karšta lava akimirksniu paniekina harmoningą gyvybės būtį. Visa, kas alsavo, palaidota iš krūtinės neišlaisvinus paskutinio pasiklydusio atodūsio…

Gyvasties ir pražūties versmė per amžius neišsenkanti…

                                                                                          Debora M.

Komentarai