Viduramžiškame pastate – neįtikėtinos istorijos

 Miglė Lekešytė

Tikriausiai dauguma Kaune buvusių ar gyvenančių žmonių yra matę raudonų plytų namą senamiestyje, vadinamą Perkūno namu. Kauno moksleivių techninės kūrybos centro jaunieji žurnalistai vieną vėsią spalio popietę nusprendė padedami gidės Eglės Kukytės  pasižiūrėti, kokias istorijas mena šis viduramžiškų laikų pastatas.

P1040965vlcsnap-2018-10-25-09h28m56s143 (1)P1050015Per.name-3Perk.name-P1050013

 

Ekskursijos dalyvius pirmiausia nustebino originali gotikinė Perkūno namo architektūra. Manoma,  kad pastatas stovėjo jau XV a. ir buvo susijęs su Hanzos pirkliais, gyvavusiais viduramžiais Kaune.

Klausytojai buvo nuvesti į namo rūsį, kuriame gidė Eglė supažindino su pavadinimo reikšme. Pasirodo, kad tyrinėtojų rasta dievo Perkūno statulėlė padarė įtaką ir namo vardui,  nes tikroji pastato paskirtis liko nežinoma iki šiol.

P1050016P1040979P1050002P1040985

Žurnalistai ekskursijos metu sužinojo, kad dokumentuose pirmą kartą namas paminėtas buvusio Jėzuitų ordino valdų bylose. Ten nurodytas pirmasis žinomas namo savininkas, kuris savo valdas pardavė burmistrui ir pirkliui Bernardui Bitneriui.

Vėliau, pirmajame pastato aukšte, gidė papasakojo istorijos tęsinį. Pasirodo, kad 1670 m. namą įsigijo jėzuitai, kurie čia įsirengė koplyčią. Tuomet, kai Kaunas tapo Rusijos imperijos gubernijos centru, Perkūno name buvo įsteigtas teatras. Toliau namo paskirtis keitėsi- XIX a. buvo įrengti dvasininkų butai, 1928 m. jėzuitai įrengė mokyklos klases, vėliau pastate buvo sandėliai, dirbtuvės ir pan., 1965 m. patalpos pritaikytos Kauno miesto muziejui. 1991 m. namas gražintas jėzuitams.

P1040976P1040993P1050001P1040977

Perkūno namo istorijos pabaigą Eglė papasakojo antrajame aukšte, kuriame įrengta poeto Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. Šis įstabus žmogus mokytojavo pastate apie penkerius metus, o išvykęs paliko savo darbų kolekciją. Gyvendamas Kaune poetas parašė tokius kūrinius kaip „Vėlinės“ ir „Gražina“. Kadangi jis rašė lenkų kalba, gimė Baltarusijoje, o gyveno Lietuvoje, tai A.Mickevičiaus darbų pirmieji leidimai, parašyti lenkiškai, puikuojasi ant lentynų Perkūno name.

Ekskursiją jaunieji žurnalistai užbaigė matuodamiesi viduramžiškus galvų apdangalus. Garsiai sklido juokas ir blyksėjo fotoaparato kamera. Išeidami mokiniai nuoširdžiai dėkojo gidei Eglei Kukytei už išsamų ir įdomų pasakojimą bei sakė, kad mielai atsives čia ir visą klasę.

Komentarai