SUDUŽUSI ŠIRDIS

Augustė Kriaunavičiūtė

Tave griaužia iš vidaus, bet tu tyli. Atrodo jog viskas gerai. Bet tu skęsti. Savo mintyse ir skausme. Tave pasiglemžė šokantys minčių šešėliai. Kas dabar? Juk tuoj visai paskęsi. Skausmas perveria jau sudužusią širdį, tu suklumpi. Tu suklumpi, bet niekas nemato. Tik šokantys minčių šešėliai pastebėjo tave. Susikibę rankomis jie šoka aplink tave. Tau spaudžia širdį, tu skęsti savo mintyse. Prisiminei melodiją, kurią niūniuodavo mamytė. Ak, kokia graži ji buvo. Gaila motutės manos, ten ji viena, ten tamsu, šalta ir tuščia.. . Ši melodija ir mano motutė, jos abi bus pamirštos su mano paskutiniais prisiminimais. Širdį suspaudė dar stipriau, įkvėpiau paskutinį kartą minčių jūroje prieš pradėdama skęsti. Čia šalta, tamsu ir tuščia. Taip norisi saulės spindulių blykstelėjimo.

Komentarai