Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs buvęs santechnikas Rytis : savo ateitį matau tik Lietuvoje

  Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs  Rytis: savo ateitį matau tik Lietuvoje

Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs buvęs santechnikas Rytis: savo ateitį matau tik Lietuvoje

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.
 – Ryti, namus palikote beveik prieš dešimtmetį ir emigravote į Islandiją. Kodėl nesirinkote aukštojo mokslo ar nelikote dirbti Lietuvoje?

– Esu kilęs iš Šakių rajono, kur baigiau Šakių „Žiburio“ gimnaziją. 2006 m. po abitūros egzaminų planavau stoti į Kauno technikos kolegiją. Kaip tik tuo metu, vyko pats statybų bumas ir daug kas vasarą uždarbiavo jose. Man draugas pasiūlė vasarai išvažiuoti padirbėti Islandijoje. Žinoma, aš kaip ir daugelis, užsidirbęs pinigų, pradėjau kurti kitus planus, todėl nusprendžiau ten likti dar keleriems metams.

Supratau, kad be santechniko diplomo visame pasaulyje, ar tai būtų Islandija, Anglija, ar Lietuva, bus sudėtinga gauti gerai apmokamą darbą, todėl grįžau į Lietuvą ir pradėjau mokslus Kauno statybininkų rengimo centre. Įgijęs šią profesiją, susiradau darbą Lietuvoje, tarptautinėje įmonėje, kuri statė namus Norvegijoje. Taip pat įstojau į Kauno technikos kolegiją (KTK), kur pasirinkau statybos inžinerijos specialybę.
Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs buvęs santechnikas Rytis: savo ateitį matau tik Lietuvoje

© Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip sekėsi darbas Norvegijoje? Kaip iš paprasto santechniko pavyko įkurti savo kompaniją ir tapti pagrindiniu projektų vadovu?

– Norvegijoje dirbau apie 250 darbuotojų turinčioje įmonėje, kuri vykdė didžiausius renovacijos projektus, santechniku. Taip išėjo, kad turbūt aš vienintelis turėjau skandinavišką darbo patirtį ir išsilavinimą pagal naujausią tuo metu santechniko mokymo programą, todėl greitai pradėjau kilti karjeros laiptais ir greičiau nei per metus tapau įmonės projektų koordinatoriumi, įgyvendinant ventiliacijos, santechnikos ir elektros projektus.

Visgi 2012 m. pabaigoje, susiklosčius tam tikroms aplinkybėmis, teko spręsti, ką noriu daryti ateityje. Nusprendžiau nesustoti ir judėti toliau. Susisiekiau su buvusiais kolegomis ir pradėjome savarankiškai vystyti projektus namų įrengimo ir renovacijos srityje Norvegijoje. Pirmasis mūsų projektas buvo modernus, aukšto kokybinio lygio kotedžas. Šio projekto įgyvendinimui stengėmės išnaudoti savo šaltinius iš Lietuvos. Pavyzdžiui, net 80 sunkvežimių gelžbetonio elementų atvyko iš Lietuvos. Vien jie kainavo daugiau nei 600 tūkst. eurų. Taip pat samdėme ir lietuvius darbuotojus. Vienu metu turėjome 26. Užbaigėme renovacijos projektus Osle ir Nicoje, o veiklą šiek tiek pristabdėme.

Šių metų pradžioje, kartu su keletu akcininkų, įkūrėme savo kompaniją „GS Prosjekt“, kuri specializuojasi techninių inžinerinių konsultacijų ir statybos projektų vystymo bei rangos srityje. Kol kas veikla sekasi neblogai – kovo pradžioje laimėjome didžiausią mūsų iki šiol projektą, kurio sąmata siekia daugiau nei 8,7 mln. eurų.

Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs buvęs santechnikas Rytis: savo ateitį matau tik Lietuvoje

© Asmeninio archyvo nuotr.

– Minėjote, kad stengėtės kaip įmanoma daugiau bendradarbiauti su lietuviais. Kuo jie pranašesni už norvegus ar kitus tos šalies imigrantus?

– Taip, norėjome dirbti su savais žmonėmis, nes kiekvienoje šalyje yra gana ženklūs kultūriniai skirtumai, o lietuvius mes žinojome, kaip jie dirba ir ką gali. Visgi jei lietuvis būna daugiau nei kelis mėnesius svečioje šalyje, tada atsiranda papildomi niuansai: namų ir šeimos ilgesys, nesaikingas alkoholio vartojimas, socializavimo trūkumas ir t.t.

Kaip darbuotojui man labai didelį įspūdį paliko senosios kartos norvegai, kurie neišaugo ant naftos statinės teikiamos naudos. Tai tikrai darbštūs, sąžiningi, vis turintys tą visiems žinomą skandinavišką etiką ir pinigo vertę žinantys žmonės. Tačiau jaunesni norvegai jau yra kitokie. Juos labiau domina kultūriniai dalykai, menai, o sunkesnių darbų, nors ir gerai apmokamų, imasi nenoriai. Tuo mes nuo jų labiausiai ir skiriamės. Mes esami alkani, o jie sotūs.

Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs buvęs santechnikas Rytis: savo ateitį matau tik Lietuvoje

© Asmeninio archyvo nuotr.

– Visą laiką, kol dirbote Norvegijoje, studijavote, kaip tai pavyko suderinti? Kodėl nesusikoncentruojate tik į darbo praktiką, tačiau nuolat imatės vis naujų studijų?

– Taip, kaip minėjau, išvykdamas į Norvegiją įstojau į Kauno technikos kolegijos statybos inžinerijos specialybę. Dabar esu paskutiniame kurse ir tikiuosi šiemet baigti studijas. Pirmieji metai buvo gana lengvi, nes darbdaviai lengvai išleisdavo į sesijas, todėl ir mokslo vidurkis buvo apie 8-9 balus. Tačiau praėjusiais metais sesija sutapo su vystomo projekto pabaiga, todėl skraidyti pirmyn atgal teko kas antrą dieną beveik visą mėnesį. Buvo labai sudėtinga, tai atsiliepė ir mokslams, tačiau tas etapas jau įveiktas.

Kalbant bendrai apie studijas, aš visiems jauniems žmonėms patarčiau pradėti nuo žemiausios pakopos – profesinės mokyklos, nes tai leis įgyti specialybę, įsidarbinti, gauti praktikos ir užsidirbti. Toliau rekomenduoju žengti į kolegiją, kuri dažniausiai bendradarbiauja su vietos verslo įmonėmis. Ten ženkliai pakelsite kvalifikaciją. Jei norėsite save realizuoti kaip tyrėją, vėliau galėsite rinktis studijas universiteto magistrantūroje. Mano manymu, labai svarbus yra nuoseklus tobulėjimas ir kryptingas tikslo siekimas.

Mano, kaip statybos veiklos dalyvio karjeros atveju, jei žiūrėtume į Lietuvos statybos reglamentų apibrėžtus reikalavimus, pamatytume, kad, norint dirbti įvairaus sudėtingumo statybos projektuose, reikalingos atestacijos, specialūs atestatai ir t.t. Juos įgyti galima tik baigus aukštąją mokyklą, t.y. kolegiją arba universitetą. Kauno technikos kolegijoje buvo sudarytos geriausios sąlygos kainos ir kokybės požiūriu. Be to, kolegijoje rengiami specialistai turi labai daug vietos realiai praktikai, kuri yra vertinama darbdavių daug labiau nei diplomai. Vėliau galima galvoti ir apie magistrantūros studijas.

Žinoma, manau, reikia išmėginti ir „Erasmus“ programas, stažuotes užsienyje. Tai vienareikšmiškai yra teigiamas dalykas, nes praplečia akiratį ir požiūrį į skirtingas kultūras, žmonės įgauna praktinės patirties, dirbdami su naujesnėmis technologijomis, sistemomis, kurios Vakarų Europoje veikia jau kelis dešimtmečius, o darbo procesai yra išdirbti iki smulkiausių detalių. Vėliau tokie darbuotojai Lietuvoje įneša naujų vėjo gūsių ir gali tapti kompanijos žingsniu į proveržį.

Stulbinančią karjerą Norvegijoje padaręs buvęs santechnikas Rytis: savo ateitį matau tik Lietuvoje

© Asmeninio archyvo nuotr.

– Tačiau iš vakarų grįžę studentai turbūt nori kur kas didesnių atlyginimų nei Lietuvos vidurkis. Kaip spręsti šią problemą?

– Nereikia manyti, kad studentas ar emigrantas nesupranta algų skirtumo ir nori tų pačių 2 tūkst. eurų. Mes žinome, kad čia tiek pat neuždirbsime. Tačiau čia turime savo artimuosius, draugus, mums pažįstamą aplinką ir galimybę prisidėti prie šalies gerbūvio kėlimo. Taip pat ir darbdavys turi suprasti, kad toks darbuotojas gali įnešti naują kultūrą, naujų idėjų kurios gali leisti tapti konkurencingesniu rinkoje. Juk virimas tame pačiame katile ir nenoras įsileisti naujų idėjų neveda į progresą. Emigrantų įgyta patirtis gali įnešti naujo kūrybingumo aspektą į įmonę, kuri galbūt kaip tik ir ieško naujų idėjų augimui.

Kita vertus, emigrantai dabar turi galimybę pradėti verslą Europoje. Aš taip pat esu investavęs ir į naują verslą Lietuvoje, todėl paprasčiau galiu lyginti skirtumus. Pavyzdžiui, Norvegijoje įstatinis kapitalas siekia apie 3500 eurų. Tai labai panaši suma kaip ir Lietuvoje, tačiau ten finansavimo galimybės ir rizika yra mažesnė. Bankai žiūri palankiau į žmogų. Tuo tarpu Lietuva turėjo didelį pranašumą, kai buvo suteiktos lengvatos mažosioms bendrijoms. Tai paskatino daug jaunų žmonių imtis verslo. Labai gaila, kad dabar šias lengvatas planuojama panaikinti.

– O kokie Jūsų ateities planai? Turbūt sudėtinga gyventi tarp dviejų šalių?

– Aš esu Lietuvos patriotas. Dabar labai eskaluojama tema dėl šauktinių. Tikrai eičiau ginti savo Tėvynės Lietuvos. Jei verslo grafikas leistų, tai ir savanoriu tarnaučiau. Taip pat laukiame šeimos pagausėjimo. Savo ateitį matau tik Lietuvoje. Norėčiau, kad į Norvegiją vykčiau tik verslo reikalais, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar.

http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/stulbinancia-karjera-norvegijoje-padares-buves-santechnikas-rytis-savo-ateiti-matau-tik-lietuvoje.d?id=67465500#ixzz3Up3l2ZE1

Komentarai