PEŠASI VARNA SU KATE „Avangardas“ Nr.1

Jūra Lazauskaitė

Tyrlaukiuose supasi prislėgtas pančių,

Ant kopėčių, svyruojančių pirmyn – atgal.

Jis muša orą, spindulius išskaido,

ir laužo gabalus, medienos, prikaltus.

Su peiliu jisai dangų pjausto,

O šis rėkia „ūhū – aha“.

Ir tais aštriais sparnais,

hipnotiškai akis traukia stebėti.

Stebi dėmes sienoje ir nepaleidžia

Vilties rytojų tave pasigaut.

Galanda nagą į grindis, parketą

ir ima traiškyt laiką tau.

Lyg su siurbliu, nuvalo lango dulkes,

Traukia su letena už uodegos.

Gamta jėgos, joms susidūrus,

galiūnai žemę suniokos.

 

Mostai matos, net spalva išskysta;

Susilieja judesiai vaizde.

Girdis tik riaumojimas iš pykčio,

siautuliai iš pražiotų burnų.

Matos kaimynystėj klyksmai –

Jau vaikai burnas užsikabinę.

Susidūrė vėjas ir lietus;

ir griaustinis iš gelmių pakilo.

Komentarai