PAŽVELGUS Į KALĖDŲ IR KŪČIŲ TRADICIJAS

Ineta Žumbakytė

Kalėdos ir Kūčios, anksčiau vadintos saulės sugrįžimo švente, Lietuvoje buvo pradėtos švęsti Europoje paplitus krikščionybei, šventės tradiciškai švenčiamos nuo gruodžio 26 dienos ir siejamos su Jėzaus gimimu, tačiau Kalėdos buvo švenčiamos keturias dienas. Tai džiaugsminga šventė, turinti skirtingas vertes kiekvienam žmogui. Kai kurie ją sieja su senųjų tradicijų tęstinumu – bato metimu, šiaudo traukimu ir t.t., kiti – su šeimos susirinkimu, dovanų keitimųsi.

Pirmąją Kalėdų dieną žmonės buvo rimtai nusiteikę, jie sėdėdavo namuose ir burdavo. Jaunos merginos dažnai burdavo kad surastų savo meilę, valstiečiai – kad kitais metais užaugintų gerą derlių. Antrąją dieną žmonės ėjo į svečius, lankė kaimynus, kvietė giminaičius. Pasirodydavo Kalėdotojai – tai žmonės, persirengę įvairiais gyvūnais, giedantys prie namų durų, taip prašydami vaišių ar pinigų. Trečiąją ir ketvirtąją dienomis žmonės vengė sunkiai dirbti – kapoti malkas, kulti ar malti javus. Tikėta, jei tomis dienomis dirbs, tai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie nuniokos daržus, sukels potvynius ir audras.

Per Kalėdas tradiciškai valgydavo kiaulieną arba šernieną, o pagrindinis atributas buvo virta kiaulės galva, apkaišyta uogomis ir žolelėmis. Kiaulės paprastai buvo skerdžiamos prieš pat Kalėdas, kaip aukos dievams, prašant sveikų gyvulių ir gero derliaus.

Šių laikų Kalėdos kiek kitokios. Dabar tradicijų laikomasi vis mažiau, o ir šventinės dienos tik trys. Vaikai tiki Kalėdų Seneliu (Šv.Nikolu), kuris neša vaikams dovanas. Prekybos centrai užversti vaikiškų žaislų, nuolaidų, akcijų ir t.t. Dabar tik nedaugelis prisimena senąsias mūsų tradicijas, tačiau Kalėdos šiais laikais yra tokios pat nuostabios. Žmonės puošia eglutes girliandomis, žaisliukais, lemputėmis, dekoruoja kambarius bei namo išorę ir kiemus, pakuoja dovanas ir deda jas po eglute, kepa imbierinius sausainius ir kūčiukus.

Pažvelgus giliau į Kalėdas dabar ir palyginus jas su senosiomis, pamatysite, kad nedaug kas pasikeitė. Juk tradicijos ir papročiai nėra tokie svarbūs. Svarbiausia – šeimos meilė ir artumas.

Komentarai