PASAULIO IŠNYKIMAS

Karolina Žilinskaitė

Pasaulio išnykimas gali reikšti daug ką. Vien pagalvojus apie tai, suprantame ką tai reikštų – ankščiau ar vėliau žemė išnyks. Dabar galime stebėti tai, kas  vyksta: šią minutę, šią sekundę viskas griūna. Ir žmonės nesupranta, kad jų elgesys tik skubina mūsų visų mirtį bei žemės išnykimą. Žemė mums davė viską: namus, šilumą, maistą. Kai kurie žmonės to nevertina ir niokoja žemę.

Kokią įtaką daro žmonės?

  1. Kerta miškus.
  2. Teršia orą.
  3. Žmonių yra per daug mūsų planetoje.
  4. Naudoja energiją.
  5. Važinėja teršiančiu orą transportu.
  6. Išmeta atliekas.
  7. Griauna gyvūnų namus.

Kokios pasekmės?

1.Kuro deginimas, oro tarša.

kuro-2

2.Žmonių didėjimas.

žmoniu-3

3.Didžiausia oro tarša, kuri lemia atšilimą.

didziausia-4

4.Žemės išsausėjimas ir  medžių nykimas.

zemes

Miškas –  tai mūsų ir žemės plaučiai

Medžių kirtimas ir jų nykimas sukelia dvi problemas. Viena iš jų tai, kad  žmonės kvėpuoja deguonimi, tačiau neliks medžių, neliks ir deguonies, o dauguma žmonių išmirs. Antra problema tai, kad be deguonies neauga augalai ir žemė liks be augalų.

 

pav.-1

Kas yra nafta ir iš kur išgaunama?

 Nafta, vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių, randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį.  Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis.  Ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonėje, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt. Pasauliui naftos užteks dar  50 metų. Nafta yra sudėtingas angliavandenilių, organinių deguonies, azoto ir sieros junginių mišinys. Ji, žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos, turintis savitą kvapą, degus junginys. Nafta susidarė iš smulkių augalų ir gyvūnų, gyvenusių šiltose jūrose. Žuvę jie nugrimzdo į jūros dugną ir pamažu juos užklojo dumblas. Gelmių šiluma ir vis didėjantis slėgis iš viršaus šias augalų ir gyvūnų liekanas pavertė nafta. Ieškant naftos, pirmiausia ieškoma vietų, kuriose susidariusios nuosėdinės uolienos, nes tik jos gali būti naftingos. Tuomet geologai ir geofizikai tiria sluoksnių struktūras ir stratigrafinius pjūvius.

pav.3

Kaip pasikeis žmonija po 100 metų?

  • Sveikata: Pasiekimai technologijų ir medikamentų srityse prailgins žmonių gyvenimą. Sumažėjęs kūdikių mirtingumas ir ligų skaičius turėtų teigiamai paveikti pasaulinę ekonomiką. Daugelis medicinos pasiekimų taps prieinami skurstančiose pasaulio valstybėse.
  • Automobiliai: Per šimtą metų įvyks svarbūs technologiniai pokyčiai transporto pramonėje. Tikėtina, kad automobiliai bus visiškai automatizuoti. Atsisakius vairuotojų, bus padidintas eismo saugumas.
  • Demokratija: Žmonės praranda tikėjimą demokratija. Šį nepasitikėjimą skatina vis didėjantis atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Dalis žmonijos ima žavėtis autoritariniu Kinijos modeliu. Tolimesni ekonominiai sunkumai ir nesugebėjimas sukurti santarvę tarp visuomenės narių gali pakirsti liberalios demokratijos pamatus.
  • Pasaulio ekonomika: Kinija ir kai kurios kitos besivystančios pasaulio dalys išgyvens aukso amžių. Dalis Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos regionų sugebės sukurti aukštą pragyvenimo kokybę. JAV ir Europa sugebės išlikti tarp patraukliausių gyvenimui kraštų, jeigu tik susidoros su šiandienos ekonominiais iššūkiais.
  • Robotai: Sparčiai tobulėjant technologijoms, robotai pakeis žmones pramonės, žemės ūkio ir kitose srityse, kuriose yra būtinas alinantis fizinis darbas arba atliekamos nuoseklios monotoniškos veiksmų sekos. Jau dabar daugelyje gamyklų žmogaus darbo jėgą pakeitė kompiuteriai ir robotizuotos rankos. Darbo vietų robotizavimas sunaikins labai daug darbo vietų, dėl šios priežasties pasekmės gali būti dvejopos. Viena vertus, gali išaugti bedarbių skaičius, bet kita vertus, žmonės galės išvengti nuobodžių darbų ir užsiimti intelektine veikla, kuri yra būtina siekiant aptarnauti ir vystyti robotizuotus procesus.

Covid -19 tai ne šiaip epidemija

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltiniais gali būti daugybė gyvūnų. Žemė naikinama yra nuo mūsų veiksnių, todėl žemė turi prasivalyti. Tam ir atsirado koronos virusas, kad žemė galėtų atsikratyti likučių ir nebūtų persotinta žmonijos. Ankščiau ar vėliau vėl atsiras kažkas kaip koronos virusas,  bus didžiullė pandemija ir  žmonės mirs.

pav.4

Nykstantys gyvūnai         

Penkios labiausiai  nykstančios gyvūnų rūšys pasaulyje:

  1. Kietaodžiai vėžliai.
  2. Okapijos.
  3. Baltasparnės pūkinės vištelės.
  4. Kalifornijos lapės.
  5. Albatrosai.

gyv-1

gyv-2

gyv.-4

gyv.-5

gyv-3

Gyvūnai nyksta, nes žmonės griauna jų namus. Kerta medžius, teršia orą, šiukšlina aplinką bei vandenyną. Kai kurie gyvūnai miršta nuo ligų.

Ledynų tirpimas

Ledynų tirpimą sukelia oro atšilimas. Kylant vandenynų temperatūrai tenka konstatuoti ir precedento neturintį Arkties ir Antarktidos ledo tirpimą, taip pat prisidedantį prie kylančio jūros lygio. Vien Jungtinėse Valstijose iš visų gresiančių išnykti ir nykstančių rūšių net 17 proc. pavojuje atsidūrė dėl kylančio jūros lygio. Jei nebus pristabdyta klimato kaita, grėsmė išnykti iškils vienai iš šešių rūšių. Tam tikrų įspėjamųjų ženklų buvo užfiksuota ir prieš anksčiau vykusius masinio rūšių išnykimo tarpsnius. Tie ženklai labai primena šiandien regimą situaciją.

vand.

Kaip atrodys mūsų žemė jeigu jos nesaugosime?

Nuo klimato atšilimo mūsų žemė išsausės ir atrodys kaip šiose nuotraukose. Sumažės vandens, augalų beveik nebus, ledynai tirps ir vandens lygis pakils.

zeme-1

zeme-2

Ką mes turėtume daryti, kad visa tai sustabdytume?

  • Važinėti viešuoju transportu, vaikščioti pėsčiomis.
  • Pirkti tai, kas reikalinga, nepirkti per daug, kad būtų mažiau atliekų.
  • Mažinti naftos gamybą.
  • Mažiau kirsti medžių, daugiau sodinti.
  • Rūpintis gyvūnais, kuriems gresia išnykimas.
  • Taupyti elektrą ir vandenį.

Išvados

Didelė tikimybė, kad žmoniją galas ištiks jau 2050 metais. Pasekmės bus baisios. Apie milijardas žmonių bus priversti gelbėtis iš negyvenamomis tapusių vietovių, du milijardai žmonių bus priversti kęsti vandens stygių. Subtropiniuose regionuose žemdirbystė taps nebeįmanoma, maisto gamyba dramatiškai nukentės visame pasaulyje. Iširs tokių valstybių, kaip JAV ir Kinija, vidinė sanglauda. Net esant 2 laipsnių Celsijaus atšilimui, daugiau nei milijardui žmonių gali prireikti keisti gyvenamą vietą. Per kelis dešimtmečius didelė mūsų planetos dalis taps negyvenama.

Šaltiniai:

Referatas

Komentarai