Muzika ir ruduo

Avangardas 2017 m.Nr.1

Simona Norkutė

Žymus vokiečių rašytojas ir poetas Berthold Auerbach yra pasakęs: „Muzika nuplauna kasdieninio gyvenimo dulkes nuo sielos.“  Muzika įsilieja į mūsų gyvenimus įnešdama į juos naujų spalvų. Vieniems ji galbūt yra pomėgis, kitiems tai didžiausia aistra. Tačiau man muzika – tai didžiausia pagalbininkė, kuri leidžia pažvelgti į gyvenimo smulkmenas kitomis akimis.

Muzika padėjo į daugelį situacijų pažiūrėti daug pozityviau, viena iš tokių istorijų įvyko vieną vėlyvo rudens popietę. Tamsūs debesys užstojo skaisčią saulę, stambūs lietaus lašai pliaupė lyg iš kibiro, o žemę apgaubė tamsos šydas. Atšiaurus vėjas negailestingai draskė lapus nuo gležnų medžių šakelių. Žmonės rūsčiais veidais skubėjo siaurais šaligatviais, įvairiausios mašinos riedėjo purvinu asfaltu. O aš, tarsi pašalietė su dideliu skėčiu, lėtais žingsniais ėjau taku, iš šalies stebėdama tokį melancholišką vaizdą, ir pašnibždomis dėl visko kaltinau rudenį. Tyliai mąsčiau, kad niekada nemėgau šio metų laiko. Norėdama mintis nukreipti nuo tokio pilko kasdienybės vaizdo, įsijungiau muziką ir pasigirdo pirmieji dainos akordai. Sekundę, tarsi visas pasaulis sustojo ir tolyn žengiau tik aš. Širdį užliejo neapsakoma šiluma, o vaizdas pasidarė šiek tiek mielesnis akims. Skambant nuostabiai melodijai, vėjas su margaspalviais lapais šoko nepakartojamo grožio šokį. Jie pasiutusiai greitai skriejo aplink mane, lyg kviesdami prisijungti bei kartu pašokti. Tačiau toliau žingsniavau pirmyn, o muzika vis grojo. Staiga supratau, jog visą dieną pliaupęs lietus aprimo, pro tankų debesų šydą tarsi liauni žolės stiebeliai pro sniegą skverbėsi saulės spinduliai. „Galbūt ir jiems patiko skambanti muzika“, – pagalvojau sau ir nejučia mano veidą papuošė šypsena. Ėjau keliu, kuris buvo nuklotas nukritusiais lapais, geltoname take buvo matyti nedidelės balos, jos atrodė gilios kaip bedugnės. Gamta tarsi vėl atgijo, skambant dainai mano ausinėse, o praeivių veidai buvo tokie pat rimti ir pikti. Jie skubėjo vejami darbų, lėkė nė neatsigręždami atgal. Galbūt jiems taip pat reikėjo širdžiai mielos muzikos, kad jie pamiltų rudenį bei įžvelgtų  jo grožį. Muzika man leido pamatyti šio metų laiko subtilumą, nors niekada  jo nemėgau. Skambant paskutiniams  dainos akordams, kurie, rodos, truko amžinybę, aš supratau, kad muzika daro stebuklus bei leidžia pažvelgti į paprasčiausius dalykus kitomis akimis. Tądien supratau, kad muzika gali atskleisti paslėptą grožį, kurį paprastai sunku pastebėti.

Komentarai