MINIATIŪROS

Krištolinės ašaros

            Keldama savo spindulius aukštyn teka saulė. Jais rinkdama krištolines ašaras nuo sodrios žolės budina viską, kas aplink. Tuoj, jau tuoj, atrodo, atsimerks gėlių akys, bet netrukus jos vėl nulenkia savo galveles ir užmiega…

            Keletą kartų suplasnoja sparnai, ir, atsiplėšę nuo žemės pakyla į dangų. Atrodo, jau tuoj parskries debesis, bet ir vėl apsisukę grįžta atgal į žemę. Ir kas supras, kodėl? Gal vis dar traukia išbraidyti nepaliestą žolės lopinėlį, atsigerti paskutinių rasos lašų ir palikti žemėje gyvybę. Viskas, ką šįryt galiu pajusti savo rankose, tai spurdanti jauna širdis…

IMG_20200512_065416IMG_20190608_185649IMG_20190501_161746IMG_20200512_144624

***

Tarsi stebuklas

            Jo kalba nesuprantama, bet girdima. Jo gyvybė neapčiuopiama, bet matoma. Jo širdis neplaka, bet girdi kaip plaka kitos… Jo kelias nepralenkiamas, ilgas ir sunkus. Tarsi be galo, iš viršaus į apačią, neapsakomas ošimas, ilgas ir sunkus. Tarsi be galo, iš viršaus į apačią, neapsakomas ošimas ir niekada nenutylantys ir neužgniaužiamas net stipriausios audros rankų. Viskas, kas stebuklinga, amžina – taip ir jis.

            Jame negalime matyti krentančių žvaigždžių, nuo jo nesklinda saulės šiluma, tačiau tai, kas gražiausia, visada lieka paslaptinga, kurios dar nieks neatskleidė…

 

                                                                                                            MIGLĖ

Komentarai