Laiškas Vytautui Račickui

Mielas rašytojau,

pirmiausiai norėčiau padėkoti, jog rašote tokias puikias knygas, kurios labai patinka vaikams. Man labiausiai įsiminė prieš dvejus metus perskaityta Jūsų knyga „Geriausias draugas“. Joje Jūs aprašėte berniuką Adomuką, kuris turėjo daugybę draugų. Tačiau, kai vieną dieną jis panoro pažaisti kieme su draugais, jie visi buvo užsiėmę. Eidamas namo jis sutiko Praną, kuris pasakė, jog tikrasis jo draugas laukia namuose. Adomukas  ilgai svarstė, kas gi jo draugas. Tik grįžęs namo išvydo savo mamą ir suprato, kas jo geriausias draugas. Iki šiol negaliu pamiršti šios knygos, tačiau tik dabar išdrįsau parašyti Jums laišką. Manau, kiekvienam vaikui vertėtų perskaityti ir pamąstyti, kas gi iš tikrųjų yra geriausias draugas. Būtent šį klausimą iškėliau sau baigus skaityti šį kūrinį. Mano galvoje sukosi galybė draugų bei artimųjų ar šeimos narių vardų. Žinoma, nuspręsti kas tavo draugas per kelias valandas ar dienas yra nesąmonė, nes mano manymu, geriausius draugus parenka laikas. Laikas vienintelis parodo, kuris  geras draugas pabėgo, o kuris padėjo, kai buvo sunku. Ši knyga sukėlė man daug minčių apie geriausio draugo  sąvoką. Žodynuose radau, kad šiam žodžiui yra labai daug sinonimų. Visada maniau, kad žmogus gali turėti daug gerų draugų, bet tarp jų dažniausiai yra tik vienas „geriausias draugas”. Šis draugas žino šiek tiek daugiau tavo paslapčių, jis artimesnis negu kiti. Nuo mažens mes susirandame  draugus, kurie yra nepamainomi žaidimuose. Mums augant į mūsų gyvenimą ateina nauji draugai, kurie užpildo labai svarbią vietą širdyje. Geras draugas labai reikalingas kiekvienam, tai dalis tavo paties.

Po ilgų svarstymų ir  kilusių abejonių iš dalies aš pritariu Jums, jog geriausias draugas gali būti mama. Tačiau norėčiau užduoti Jums klausimą: „Ar geriausias draugas negali būti klasės ar eilinis kiemo draugas? Ir ar mama visada supras vaiko mintis, juk suaugę mąsto kitaip?“

Gerbiamas  Vytautai Račickai, labai norėčiau su Jumis susitikti ir sužinoti iš kur semiatės minčių, vaizduodami savo knygų herojus, jų nuotykius ir išgyvenimus. Kai kur paprieštarauti ir kartu prisiminti kelis vaizdelius iš Jūsų knygos, kurios man labai patiko.

Dabar tariu Jums AČIŪ, kad leidote atsiplėšti nuo rutinos, mintimis sugrįžti prie Jūsų apsakymų ir suprasti  kas yra tikrasis mano geriausias draugas ir ką jis man reiškia.

Su didele pagarba

Gita Pauliukonytė

 Maironio lietuvių literatūros muziejaus skelbtame konkurse „Rašau laišką rašytojui“ Gitos Pauliukonytės laiškas rašytojui Vytautui Račickui išrinktas tarp įdomiausių, jis publikuojamas muziejaus interneto svetainėje

Komentarai