Kokie būna pasakų herojai

Miglė Imbrasaitė

Kai buvau maža, senelis kiekvieną vakarą sekdavo po vieną pasaką. Tai būdavo mano laukiamiausia dienos dalis. Skaitant pasakas ne tik skeidžiasi vaizduotė, išmonė, bet dažnai glūdi ir mūsų protėvių išmintis, vertybės ir patirtis. Iš pasakų veikėjų išmokau blogo ir gero elgesio. Gerieji veikėjai visada pamokydavo elgtis teisingai, o blogieji – kaip elgtis nereikėtų. Turėjau tris mėgstamiausius pasakų veikėjus: pamotė, princas, našlaitė.

Pamotė visada apibūdinama, kaip ragana. Vienoje iš mėgstamiausių mano pasakų „Ragana ir Joniukas“, ragana tapo Jonuko pamotė, labai nemylėjo Jonuko, jį mušė neduodavo valgyti. Taip pat tokį pamotės paveikslą galime pamatyti ir kitoje pasakoje „Sigutė“. Piktoji pamotė Sigutę pavertė pilkąja antele ir šioje pasakoje pamotė nekentė savo podukros užversdama ją sunkiausiais darbais. Ir dar vienoje visiems gerai žinomoje pasakoje „Pelenė“, kurioje pamotė taip pat nekentė savo podukros užkraudavo jai sunkiausius darbus. Pamotės paveikslas visose pasakose kuriamas beveik toks pats – pamotės dažniausiai nekenčia savo podukrų, nes jos visada būna gražesnės ir geresnės širdies. Pamotė būna pikta, valdinga. Dažniausiai  būna užsidėjusi ant galvos karūną, taip pat visada su suknele bei apsijuosusi juodu apsiaustu. Dažniausiai plaukai būna ilgi, palaidi, per juosmenį užsirišusi diržą. Visada pasitempusi. Taigi pamotė visą laiką nekenčia savo netikrų vaikų, nes ji visada nori būti geriausia.

Našlaitėlė lietuvių liaudies pasakose visada būna nuskriaustoji. Vienoje iš pasakų apie našlaitę „Geraširdė našlaitė“. Našlaitės mama numirė ir našlaitėlė gavo pamotę. Pamotė labai nemylėjo našlaitės ir ją visada skriausdavo. Našlaitėlė visada yra geros širdies, visada visiems padeda, todėl yra mylima kaimo gyventojų, bet labai dažnai nuskriausta gyvenimo. Visose pasakose laimi geros širdies žmonės, tad ir našlaitėlei yra atlyginama stubuklais ar turtais už jos patirtą vargą. Kita pasaka  apie našlaitėlę „Našlaitėlė ir triakė pamotės duktė“. Taip pat našlaitėlė yra skriaudžiama, niekieno nemylima. Bet ir čia našlaitėlei viskas baigiasi gerai. Našlaitei dažniausiai būna atsilyginama už jos nelaimes-meile. Ją dažniausiai įsimyli gražus jaunikaitis ir tuomet ji gyvena laiminga. Našlaitėlė lietuvių liaudies pasakose dažniausiai vaizduojama su negražiais, suplyšusiais rūbais visada purvina. Galiausiai  vis tiek apsirenge gražiai ir visus sužavi savo grožiu. Plaukai dažniausiai būna surišti ir ant plaukų būna užsidėjusi skarelę.Taigi nors ir našlaitėlė yra skriaudžiama gyvenimo, bet galiausiai visą laiką būna atsilyginama laimingą pabaigą.

Princas visada įsimyli našlaitėlę. Pasakoje „princas ir princesė“ jaunikaitis ieško sau žmonos, aplanko visas princeses, bet negali rasti sau tinkamos. Tėvas spaudžia ištekėti, bet jaunikaitis įsimyli vargšę našlaitėlę. Tėvas, žinoma, nepritaria. Jaunikaitis visais būdais bando tėvui paaiškinti, kad jis tikrai myli našlaitę ir jam nereikia jokios kitos princesės. Tėvas su tuo negali susitaikyti, nes ši yra nekilmingoji. Galiausiai princas vis tiek veda našlaitę. Tokia pati istorija pasakoje „Pelenė“. Pelenė pameta savo kurpaitę, o jaunikaitis ją radęs bando surasti savo išrinktąją. Princo apranga dažniausiai būna labai prabangi .jis vaizduojamas su karūna ant galvos, su gražiomis kelnėmis, marškiniais ir gražiu švarkeliu. Batai dažnai būna taip pat nuostabaus grožio. Visada spindintis, susitvarkęs. Rūbai išduoda, jog princas priklauso aukštuomenės sluoksniui. Taigi princas visada įsimyli našlaitę, bet jų draugystei nepritaria karalius, nors tai nusutrukdo jiems būti kartu.

Galiu drąsiai daryti išvadą, kad šie pasakų herojai – pamotė, našlaitė ir princas – pamoko gyvenimo išminties. Pamotė visada nekenčia savo podukrų. Našlaitėlė visada skriaudžiama kitų. Princas visada įsimyli našlaitėlę.

Komentarai