Kokia išmintis slypi pasakose?

Miglė Lekešytė

Man pasakos visuomet būdavo šventas dalykas, aš tiesiog negalėjau be jų gyventi, troškau išgirsti daugiau nuotykių ir įvairių negandų, ištinkančių pagrindinius pasakų veikėjus, kurios pabaigoje beveik visuomet išsispręsdavo. Mane žavėjo magija alsuojantys spalvingi puslapiai ir giliai tarp žodžių slypinti išmintis, kurią net jauniausias skaitytojas supranta. Apie tą išmintį ir noriu šiandien papasakoti.

Pirmoji pasaka, kurią išgirdau iš mamos lūpų, buvo „Pagrandukas“. Kai klausiausi šios nuostabios istorijos apie močiutę ir senelį, kuriuos sieja begalinė meilė ir troškimas turėti vaikelį, mano mažose smegenėlėse kažkas spragtelėjo. Supratau, jog noro galia yra be galo stipri. Tai, kaip pagrindinių veikėjų troškimas turėti vaikų atgaivino tešlos gumulėlį, mane privertė patikėti magiška noro galia. Nuo to karto kiekvieną kartą skaičiuodama žvaigždes, išsibarsčiusias tamsioje dangaus paklodėje, elgiuosi labai atsargiai, nes  su norais, kaip įrodo „Pagrandukas“, juokų mažai – kiekvienas iš jų gali išsipildyti.

Pasakose slypi ne tik su magija susijusi išmintis. Iš stebuklingų istorijų galima pasimokyti ir dalykų, būtinų kasdieniam gyvenimui ir aplinkinių gerovei. Pavyzdžiui, iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“. Šioje istorijoje slypi labai daug išminties, tačiau man labiausiai įstrigo tai, kad reikėtų neskubėti teisti. Supratau, jog negalima leisti staigios neapykantos gniaužtams uždengti akis, kaip nutiko Eglės broliams, kai jie pyko ant žalčio už jų sesės pagrobimą ir nesiklausė Eglės, kai ši sakė, jog jai gera pas Žilviną gyventi. Toks vienu nutikimu pagrįstas pyktis nuvedė brolius prie Žilvino nužudymo, o Eglė su savo vaikais virto medžiais. Štai tokiais įvykiais pasaka mane įtikino, kad niekada nereikia skubėti teisti žmogaus, nes tai nuves duobėtu, purvino vandens apsemtu keliu.

Pasakos yra galingas įrankis, formuojantis vaikų protus. Labai džiaugiuosi, jog tarp stebuklingomis dulkėmis žėrinčių puslapių ne tik nuotykingos istorijos, bet ir išmintis, kuri padeda jauniesiems skaitytojams kitaip suvokti pasaulį. Niekaip negaliu atsidėkoti tėvams, kurie man kas vakarą skaitė pasakas ir pirko šias turiningas knygas.

Komentarai