KNYGA „AŠ IR TU“ PALIKO DAUGYBĘ NEATSAKYTŲ KLAUSIMŲ

Miglė Lekešytė

Lorencas svajoja apie tobulą pasaulį, kuriame jam nereikėtų eiti į mokyklą, galėtų daryti ką nori ir gyventi vienas kokiame nors užkampyje. Šios keturiolikmečio svajonės atrodo menkai pagrįstos, nes jis, rodos, turi viską: mylinčią mamą, visus norus tenkinantį tėtį ir auga visko pertekusioje aplinkoje. Tačiau toks gyvenimas tiesiog netinka paauglio būdui, todėl jis sugalvoja planą pabėgti nuo visko savaitei ir niekam nežinant užsidaryti rūsyje. Tačiau į naujus „namus“ įsibrauna menkai pažįstama prastos būklės Lorenco įseserė.

 

Pagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba

Originali kalba: italų kalba

Išleidimo data: 2014 m.

Ankstesnės dalys: nėra

Serijos pavadinimas: nėra

Patartinas amžius: 12+

Būtybės, padarai, galios: nėra

Puslapių skaičius: 153psl.

Pasakotojas: I asmuo iš berniuko perspektyvos

Autoriaus puslapis: https://www.niccoloammanti.it

AUTORIUS. Niccolo Ammaniti gimė 1966 m. Romoje. Šis rašytojas yra labai mėgstamas jaunuolių skaitytojų, todėl, kad jis labai tiksliai aprašo problemas, su kuriomis susiduria kiekvienas bręstantis jaunuolis. Jo romanas „Aš ir tu“ sulaukė didelio populiarumo Italijoje, kaip ir knyga paremtas filmas tokiu pačiu pavadinimu, režisuotas Bernardo Bertolucci.

aut.

Pirmuose šios knygos puslapiuose rasite dvi citatas, kurias parinko autorius. Mano manymu, jos puikiai tinka ne tik nustatyti nuotaikai prieš pasineriant giliau į knygą, bet ir giliau į jas įsiskaičius arba paskaičius „tarp eilučių“ galima rasti kažką aktualaus kiekvienam žmogui, ne tik paaugliui. Juk kiekvienas kada nors yra pasijutęs kitoks ir nepritapęs.

SIUŽETAS. Romane „Aš ir tu“ pasakojama viena berniuko savaitė, kuri kažkuo pakeitė jo gyvenimą ir padarė jam įtaką. Pavargęs nuo aplinkinio pasaulio, kai reikia nuolatos kažką daryti tam, kad visi būtų patenkinti, ir prisimelavęs mamai, Lorencas nusprendžia savaitei užsidaryti daugiabučio, kuriame gyvena, rūsyje. Apsirūpinęs daugybe maisto atsargų ir knygomis bei įvairiais žaidimais paauglys ketina ramiai, nieko netrukdomas pagyventi rūsio kambarėlyje, apstatytame mirusios hercogienės baldais.

Tačiau gudrus Lorenco planas nueina perniek, kai į jo naujas valdas atsibasto menkai pažįstama įseserė Olivija. Ji sukelia berniukui tikrai nelauktų rūpesčių, kurie pridaro jam kai kurių nepatogumų. Gerai tai, kad tuo pat metu tarp jų susiformuoja stiprus ryšys, jaunuoliai daug kalbasi. Vėliau, pasibaigus šiai savaitei gyvenimo rūsyje, jie susitinka dar kartą – šis jų susitikimas taip pat yra aprašomas knygoje.

„Kodėl turiu eiti į mokyklą? Kodėl pasaulis taip sutvarkytas? Gimsti, mokaisi, dirbi ir miršti. Kas nusprendė, kad taip teisingiausia? Ar negalima gyventi kitaip? Kaip pirmykščiams žmonėms? Kaip močiutei Laurai, kuri vaikystėje mokėsi namuose ir mokytojos ateidavo pas ją? Kodėl aš taip negaliu? Kodėl jie neduoda man ramybės? Kodėl turiu būti toks kaip kiti? Kodėl negaliu gyventi vienas kokiame nors Kanados miške?“

v-1

VEIKĖJAI. Skaitant galima susipažinti su pagrindiniu veikėju – Lorencu, kuris visuomet jaučiasi nepritapęs. Berniukas, anot jo paties, yra kaip musė Afrikoje, kuri apsimetinėja vapsva, nors pati nėra pavojinga. Iš keturių savo sparnų ji padaro du ir elgiasi taip, kaip nuodingoji skraidūnė elgtųsi. Lorencas daro lygiai tą patį, apsimetinėja esąs kitokiu tam, kad pritaptų, nes, išbandęs ne vieną kartą būti savimi, suprato, kad niekas jo tokio nepriima.

v-2

Į istoriją netikėtai įsilieja ir menkai pažįstama berniuko įseserė Olivija. Skaitytojai nedaug yra su ja supažindinami, tačiau tada, kai dėl tam tikrų aplinkybių dvidešimt trejų metų amžiaus mergina lieka kartu su įbroliu rūsyje, mes galime pamatyti tikrąjį vaizdą. O pastarasis yra tikrai ne koks.

„Aš ir šiaip negalėjau pakęsti pabaigų. Galų gale viskas turi susitvarkyti, nesvarbu, ar į gerąją, ar į blogąją pusę, o man patiko pasakoti apie ateivių ir Žemės gyventojų susirėmimus, vykstančius be jokios priežasties, apie betiksles kosmines keliones. Man patiko ir laukiniai gyvūnai, gyvenantys be jokio tikslo, nežinantys, kad mirs. Mane siutino, jog kaskart pažiūrėjus filmą, tėtis su mama aptardavo pabaigą, lyg joje būtų visos istorijos esmė, o visa kita būtų nesvarbu. Tai ir tikrame gyvenime svarbu tik pabaiga? Ar močiutės Lauros gyvenimas nieko nereiškė, svarbi tik jos mirtis šioje bjaurioje ligoninėje?“

Romane yra gliaudomos ne tik nepritapimo ir apsimetinėjimo problemos, kurios tikrai nesvetimos ne vienam žmogui, tačiau taip pat kalbama ir apie narkotikų vartojimą. Skaitant galima suprasti, kokios yra tikrosios tokių medžiagų vartojimo pasekmės ir bent jau mane tai tikrai atgrasė nuo vartojimo. Tikriausiai autorius to ir siekė. Taip pat apmąstoma gyvenimo prasmė, kuri neretai sukelia klausimų ir minčių kiekvienam.

Istorija yra tikrai viena iš tų retai pasitaikančių, kai skaitai ir galvoji, kad kažkada pats esi taip pasakęs ar padaręs, romanas tikrai tarsi kalba sielai, pasakoja, kad ne vienas esi nesuprastas ir galvoji taip, kaip galvoji. Rašytojas tarsi parodo, kad nesi toks vienišas, kaip manei.

veikėjai

(originalus romano viršelis)

Romanas yra išleistas po „beveik suaugę“ serijos žyme, kuri garsėja kaip ta, kurioje yra realistinės knygos, skirtos paaugliams ir kalbančios apie jų pasaulį. „Aš ir tu“ kuo puikiausiai tinka šiai žymai. Iš dalies, galbūt dėl to, kad ji yra tokia realistiška ir lengvai suprantama, man ši knyga primena „Rytojus priklauso man“ (autorius Mark Roberts) ir „Raudonkepuraitė turi verkti“ (autorė Beate Teresa Hanika). Šios knygos taip pat priklauso „beveik suaugę“ serijai.

Pagal šią knygą yra sukurtas kritikų puikiai įvertintas filmas, išverstas į lietuvių kalbą ir bent jau su subtitrais tikrai galima jį pamatyti. Štai keli vaizdeliai iš šios kino juostos:

REZIUMĖ. Romanas „Aš ir tu“ kalba apie visiems, ne tik paaugliams, suprantamas problemas, todėl šios knygos negalima priskirti tik jaunimui ar tik suaugusiems. Kiekvienas skaitytojas romane gali rasti dalelę savęs, galbūt todėl istorija ir yra tokia realistiška. Pagrindinis veikėjas atpasakoja visą savaitę prisiminimų forma. Tarp jo ir Olivijos susiformuoja ypatingas ryšys, kurio dėka jie abu gali atsiverti ir suprasti vienas kitą. Nežinau, gal dėl to ryšio, o gal dėl Lorenco lengvo pasakojimo stiliaus, perskaičiau knygą labai greitai ir ji paliko minčių maišalynę galvoje ir daugybę neatsakytų klausimų.

Recenzija

Komentarai