KAS YRA ŽINUTĖ

Žinutė – tai operatyvus, glaustas pranešimas apie naują įvykį, reiškinį ar faktą. Trumpumą, glaustumą lemia pagrindinė tokio žanro kūrinio paskirtis – nedelsiant informuoti apie tai, kas yra svarbiausia, kas sudaro įvykio ar reiškinio esmę. Pranešant apie naujieną, pateikiant faktus, žinutėje jie neanalizuojami, nevertinami, veikėjai plačiau neapibūdinami. Dėl to pasiekiamas labai didelis informavimo operatyvumas. Paprastai žinutėje pasakoma, kas visai neseniai įvyko arba kas netrukus įvyks. Tai gali būti jau atsitikęs konkretus įvykis arba tam tikras to įvykio ar reiškinio momentas – pradžia, eiga, pabaiga. Ir visa tai galima pranešti labai greitai- artimiausiame dienraščio numeryje, radijo ar televizijos laidoje.

Žinutėje paprastai informacija išdėstoma atsakymų į klausimus kas? kur? kada? vyko forma, dažnai nurodant ir pačius veikėjus. Laiko atžvilgiu įvykis aprašomas trejopai : kas įvyko, vyksta ar vyks, laikantis įvykio chronologijos. Informacija (faktai) renkama stebint patį įvykį arba gaunant ją iš betarpiškų įvykio liudininkų. Žinutėse gali būti pranešama ne tik tai, kas yra nauja, pažangu, propaguojamos naujienos, bet ir iškeliami trūkumai, kritikuojama. Kadangi konkrečius faktus bei jų detales atrenka, sugrupuoja ir žinutėje išdėsto bei aprašo pats jo autorius(žurnalistas ar kitas asmuo), tai ir šio žanro kūrinyje kartais gali pasireikšti šioks toks subjektyvumas, šališkumas. Tačiau apskritai žinutė laikoma pačiu objektyviausiu rašiniu, paremtu konkrečiais faktais bei jų detalėmis ir teikiančiu patikimą, realią tikrovę atspindinčią informaciją.

Taigi žinutė yra ne tik operatyvus, glaustas, bet ir nešališkas pranešimas apie naujieną. Todėl rašiniui reikalingi faktai, konkretūs duomenys turėtų būti imami iš patikimų , žinomų šaltinių. Geriausia, kai jų yra ne vienas, o keli, kai iš jų gautas žinias, faktus galima palyginti, kaip ir kuriant bet kurį kitą žurnalistikos kurinį. Nei faktų, nei skaičių, nei kitų duomenų negalima pakeisti tik samprotavimais apie juos. Rengiant žinutę, surinktus faktus būtina kruopščiai atrinkti, paliekant tik reikalingiausius, o visus duomenis( pavadinimus, pavardes, skaičius) gerai patikrinti, kad juose neliktų klaidų, netikslumų.

Žinutės rašymas prasideda nuo atrinktų faktų ir kitų duomenų sugrupavimo, išdėstymo, tarpusavio ryšių nustatymo. Žurnalistui tenka kiekvieną faktą dar kartą paanalizuoti, nustatyti jo vertę ir reikšmę, siekiant geriau ir vaizdžiau atspindėti rašinyje konkretų įvykį ar reiškinį. Žinutė, kaip ir kiti informacinio pobūdžio kūriniai, dažniausiai komponuojama apverstos piramidės principu. Aktualiausi, reikšmingiausi faktai, įdomiausios detalės pateikiamos pradžioje, o kiti faktai išdėstomi svarbos mažėjimo tvarka. Po intriguojančios įvadinės pastraipos trumpai išdėstomas pats įvykis – atsakoma į klausimą tai kas gi atsitiko? Ir glaustai informuojama apie ką bus galima sužinoti perskaičius žinutę. Tai ir yra žinutės centras., informacijos branduolys. Paskui eina mažiau reikšmingi faktai- žemutiniai apverstos piramidės sluoksniai, kurie yra irgi įdomūs, bet gali būti praleisti, jei žinutę reikėtų sutrumpinti.

Kartais naudojamas ir kitas žinutės komponavimo būdas – iškelto fakto principas. Čia svarbiausia naujiena iškeliama į priekį, dažnai net grafiškai tai pabrėžiant, o toliau pateikiami faktai bei detalės, paaiškinimai.  Taip išvengiama monotoniškumo, stereotipinių žinučių pradžių ir kartu skaitytojui suteikiama galimybė pasirinkti – skaityti toliau ar pasitenkinti pirminiu naujienos pranešimu.

Žinutėje labai svarbus vaidmuo tenka pavadinimui ir pateikimo stiliui. Kaip ir bet kurio kito žurnalistikos kūrinio, taip ir žinutės pavadinimas yra neatskiria sudedamoji dalis, iš kurios neretai sprendžiama apie visą rašinį. Pirmiausia, jis turi atitikti temą bei idėją, turi būti paprastas, konkretus ir aiškus. Geras, originalus pavadinimas dažniausiai patraukia skaitytojo dėmesį net ir tuomet, kai žinutėje aprašytas įvykis būna mažai kuo ypatingas, kasdienis. Skaitytojui taip pat svarbi informacijos pateikimo forma, kalba bei stilius. Žinutėje, kaip labai trumpame ir informatyviame rašinyje, pagrindinė mintis turi būti išdėstyta tiksliai, aiškiai ir visiems suprantamai, išvengiant bet kokio dviprasmiškumo. Tačiau žinutės stilius negali būti ir labai sausas, kanceliarinis. Nors ji priklauso informaciniams žanrams, tačiau rašinio kalba turi būti sklandi ir išraiškinga, nevengiant stilistiškai spalvingesnių žodžių, elementarių meninės raiškos priemonių. Kritinėse žinutėse gali būti net ir satyros elementų.

Žinutėse atsispindi įvairūs visuomeninio, politinio, ekonominio, kultūrinio, mokslinio gyvenimo įvykiai ir reiškiniai, daugiau ar mažiau dominantys visuomenę šiuo metu. Remiantis konkrečiais faktais bei detalėmis, jose gali būti pateikiama skirtingo pobūdžio informacija. Pagal tai – žinutės skirstomos į įvykines ir neįvykines. Įvykinė žinutė – tai pranešimas apie konkretų įvykį ar reiškinį. O neįvykinėje žinutėje pateikiama nauja informacija apie kasdienybės pasikeitimus, periodiškai informuojant skaitytoją, kas pasikeitė. Pastarajai grupei priskiriama ir kritinės žinutės bei trumpi pasakojimai apie žmones.

Žinutės gali būti skirstomos ir pagal pateikiamos informacijos kiekį – į kronikines, paprastąsiais ir išplėstines. Kronikinėje žinutėje trumpais sakiniais, „telegrafiniu stiliumi“ atsakoma i klausimus kas? kur? kada? Tokia forma įgalina aprėpti didžiulį skaičių svarbių įvykių ir faktų ir padeda operatyviai bei įvairiapusiškai informuoti visuomenę apie esminius, reikšmingiausius pasikeitimus politiniame, socialiniame, ekonominiame, kultūriniame šalies ar užsienio gyvenime. Kartais svr. informacija pateikiama jau antraštėje.

Kronikinės žinutės gali būti grupuojamos su rubrikomis („Vienu sakiniu“, „Dienos telegrafas“, „Kriminalinė kronika“,“Dienos paštas“), pateikiamos be antraščių, išryškina prasminius žodžius. Kartais kronikinė žinutė papildoma redakcijos, žurnalisto ar kito asmens komentaru arba kitokio žanro rašiniu.

Paprasta žinutė – tai glaustas pranešimas su informatyviu pavadinimu, pateikiantis įvykį ar reiškinį apibūdinančių konkrečių faktų. Atsižvelgiant į visuomeninę reikšmę ir svarbą, žinutėje naujiena gali būti apibūdinta bendrais bruožais arba detalizuota., kaip pvz.: ….

Laikraštyje ar žurnale spausdinamos paprastos žinutės dažnai turi pastovias arba laikinas rubrikas („Naujienos“, „Karštos žinios“, „Užsienyje“, „Mokslo pasaulyje“).

Išplėstinėje žinutėje pateikiami ne tik svarbiausi, visuomenę dominantys faktai bei detalės, bet ir plačiau paaiškinama, kodėl ir kaip tas įvykis ar reiškinys įvyko – nurodomos priežastys, aplinkybės, pasekmės bei rezultatai. Kai kuriose žinutėse būna ir analitinės žurnalistikos elementų.

Žinutės žanro kūriniai, pateikiami įvairiose žiniasklaidos priemonėse, turi kai kurių specifinių bruožų. Žurnalų, kurių periodiškumas yra mažesnis negu laikraščių, žinutėse atsispindi ne tik naujienos ir aktualijos, kiek naujovės, įdomybės, įvairenybės. Specialiuose žurnaluose paprastos žinutės dažniausiai pateikiamos blokais su rubrikomis „Mokslo naujienos“, „Technikos naujienos“, „Šalyje“, „Užsienyje“. Kai kurios žinutės iliustruojamos nuotraukomis. Laikraščiuose ir žurnaluose pasitaiko ir labai trumpų žinučių – daugiau vietos užima nuotrauka. Tai vadinama fotožinutė – savarankiškas žurnalistikos žanras, kurį sudaro viena spaudos fotografija ir trumpas tekstas su pavadinimu. Fotožinutė informuoja, praneša apie vieną, o ne kelis faktus. Ji atsako į klausimus kas? kur?ką?

            Bet kuris faktas naujai, įdomiai turi būti pateikiamas radijo žinutėje, kurią paprastai pranešėjas ar žurnalistas skaito studijoje. Radijo žinutės gali būti kronikinės, atsakančios į klausimus kas? kur? kada? įvyko, vyksta ar dar vyks, ir paprastos, kuriose atsakoma į daugiau klausimų, išdėstomi ir atskleidžiami faktai, tačiau nepereinama į platesnį jų komentavimą ar analitinį vertinimą. Televizijos žinutę, kurią paprastai telestudijoje skaito diktorius ar žurnalistas, dažniausiai lydi filmuoti kadrai, iliustruojantys neilgą tekstą. Tokia vaizdinė ir tekstinė informacija geriau atspindi tikrovę, daro žmogui didesnį poveikį.

P.s.Kam neatsidaro prezentacija, padaryta skaidrėse, apie žinutę  medžiagą pateikiame word formatu. Lauksime iš Jūsų žinučių – j.žurnalistai)

 

Komentarai