KALBANT APIE „DRAUGUS“ Avangardas“ Nr.1

Jūra Lazauskaitė

Štai, stovi komisariate ir matai:

Plakatas, ne pirmas ir ne paskutinis, o kažkuo vis dėlto išskirtinis.

Ieškoma: atvirumas.

Mama sakydavo, jog nieko nemokamo nėra.

Nesutinku. Dabar žinau ir dar matau:

Eini į VDU, o pakeliui dalina kaukes. Kairėn, dešinėn, atgal nieko neprašo.

Stovi kambary, aplinkui šokis, juokas –

Po kojom debesėliai plauko, ant žvaigždžių jie stovi:

Ir tokio vaizdo apžavėtai, staiga suspaudžia širdį – viskas taip netikra!

Juda, vibruoja oras kaip prieš audrą.

Lis. Baisu vienai aikštės centre stovėt –

Aplinkui vaikščioja su skėčiais,

Jie tau nesiūlo, tau ir nereik.

Rateliu vaikai daržely šoka,

Sukas už rankučių sukabinti.

Bet girliandos tos žmogeliai, nusisukę kiton pusėn, vienas apie kitą šneka.

Bekeliaujant gatve, pradeda slyst žemė iš po kojų. Praeitis greita sugaut –

Ateitis į priekį stumia,

O dabar matai, jog aplinkoj visi nukritę.

Gal metas man jau stot, o jiems – gal atsistot?

Komentarai