Jei nebūtų rato – nebūtų net telefono

 Deimantė Buslevičiūtė

Spalio 17 dieną Kauno moksleivių techninės kūrybos centre mokinius, mokytojus bei visą susirinkusią publiką džiugino prasidėjęs mokslo populiarinimo paskaitų ciklas „Ar aš žinau?“.  Jaukią trečiadienio popietę KTU mechanikos ir dizaino fakulteto dėstytoja Kristina Kazlauskienė pravedė pirmąją ciklo paskaitą „Mechanika: nuo antikos į ateitį“, kuri nukėlė klausytojus į tolimą senovę ir atskleidė netikėčiausius faktus.

DSC01151_DSC9610

„Viskas prasidėjo nuo rato…“ – taip paskaitą pradėjo lektorė. Ir išties. Ratas buvo viso ko pradžia, dar prieš beveik 3000 metų prieš Kristų. Su laiku jis buvo tobulinamas ir jo dėka buvo sukuriami vis tobulesni išradimai. Krumpliaratis, vandens malūnas, dviratis, laikrodis, vežimas, sraigtasparnis, automobilis… Jau nuo antikos laikų buvo išradėjų, kurie siekė palengvinti žmonių gyvenimą. Buvo išrasti pirmieji vandens laikrodžiai bei bokštai. Tada buvo pareita prie sudėtingesnių mechanizmų.

davDSC01140

Paskaitos metu klausytojai buvo nugabenti į Antikos, viduramžių ir Atgimimo epochos laikus, susipažino su įvairių mokslininkų darbais bei išradimais ir jų vystymosi istorija, kuri nukėlė juos 5000 metų atgal ir padėjo numatyti ateitį. Nuo paprasčiausių paspirtukų iki naujausių motoru varomų dviračių; nuo vos 5 centimetrus nuo žemės paviršiaus pakylančių motoriukų iki dirižablių bei moderniųjų lėktuvų; nuo įvairiausių nepavykusių šuolių oru iki profesionalių parašiutų bei oro balionų; nuo rankomis valdomų manekenų iki dirbtinio intelekto robotų.

dav

Vienas žymiausių išradėjų buvo ne kas kitas, bet Leonardas da Vinčis. Jis buvo italų renesanso tapytojas, architektas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas… Jam sekėsi visos sritys, o ypač mechanika. Jis buvo žmogus, kurio idėjos buvo įgyvendintos tik po 400 metų, nes jo protas siekė moderniuosius laikus. Jis pirmasis savo brėžiniuose pavaizdavo dviratį, automobilį, povandeninį laivą, sraigtasparnį, malūnsparnį, lėktuvą, parašiutą, žadintuvą ir netgi robotą. Kai renesansą pakeitė naujieji laikai, o po to ir naujausieji, žmonės vis dar bandė sukonstruoti tai, ką prieš kelis šimtus metų buvo sugalvojęs da Vinčis. Galbūt tie išradimai būtų tapę realūs ir anksčiau, tačiau Leonardas da Vinčis jų neviešino, o nešiojosi su savimi. Prieš mirtį jis atidavė užrašus savo jaunam mokiniui, kuris, jų nesupratęs, pardavė lapus kaip meno kūrinius ir jie išsibarstė po visą pasaulį…

dav

Sunku patikėti, kad prieš kelis šimtų metų senumo lapuose pavaizduoti mechanizmai vis dar tobulinami iki šiol. Pavyzdžiui, 15 amžiuje da Vinčio nupieštas parašiuto eskizas buvo bandomas daugelį metų ir įvairiomis formomis, kol buvo sukonstruotas šiuolaikinis. Pirmą kartą parašiutas panaudotas 852 metais, kai bandyta nušokti nuo Kordobos bokšto – nežinomas šuolininkas liko gyvas; 1178 metais šuolininkas bandė nusileisti parašiutu nuo vieno iš Konstantinopolio bokštų, bet nusileisdamas susilaužė nemažai kaulų ir vėliau mirė. Tokių bandymų buvo daug, kol 1912 metais  JAV armijos kapitonas Albertas Beris pirmasis sėkmingai nusileido parašiutu iš lėktuvo.

Viena iš linksmesnių istorijų, kuri prajuokino daugelį paskaitos dalyvių, buvo apie robotą. Kadaise buvo sukurtas vienetinis robotas, kuris pats mokėjo atidaryti duris ir nusilenkti svečiams, pasisveikinti. Tačiau vieni atvykėliai, pamatę robotą, baisiai nusigando ir subadė jį peiliu, taigi robotų gamyba vis dar tobulinama iki šiol.

Taigi, visi telefonuose, radijuose, televizoriuose, kompiuteriuose ir įvairiuose mechanizmuose besisukantys varžteliai, apvalios mikroschemos, ratais tekančios elektros srovės ir netgi pati ratu besisukanti Saulės sistema mus vis tiek veda prie vieno vienintelio daikto – RATO. Tereikia turėti tinkamą vaizduotę ir mokėti tinkamai ratą pasukti, sukonstruoti ar įmontuoti, ir žmonija toliau tobulės. Kaip yra pasakęs Albertas Einšteinas: „Fantazija yra svarbiau už žinias, nes žinios yra ribotos.“

Paskaitos pabaigoje mokiniai Vienas žymiausių išradėjų buvo ne kas kitas, bet Leonardas da Vinčis. Jis buvo italų renesanso tapytojas, architektas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas… Jam sekėsi visos sritys, o ypač mechanika. Jis buvo žmogus, kurio idėjos buvo įgyvendintos tik po 400 metų, nes jo protas siekė moderniuosius laikus. Jis pirmasis savo brėžiniuose pavaizdavo dviratį, automobilį, povandeninį laivą, sraigtasparnį, malūnsparnį, lėktuvą, parašiutą, žadintuvą ir netgi robotą. Kai renesansą pakeitė naujieji laikai, o po to ir naujausieji, žmonės vis dar bandė sukonstruoti tai, ką prieš kelis šimtus metų buvo sugalvojęs da Vinčis. Galbūt tie išradimai būtų tapę realūs ir anksčiau, tačiau Leonardas da Vinčis jų neviešino, o nešiojosi su savimi. Prieš mirtį jis atidavė užrašus savo jaunam mokiniui, kuris, jų nesupratęs, pardavė lapus kaip meno kūrinius ir jie išsibarstė po visą pasaulį…susidomėję klausinėjo apie įvairias pasaulio technologijas ir diskutavo įvairiais klausimais bei mintimis apie mechanizmų raidą. Į šnekas įsitraukė ir mokytojai bei tėvai, visi liko sužavėti ir iš salės išėjo papildę savo žinias. „Lauksim sekančios paskaitos!“ – kartojo daugelis dalyvių ir išėjo su šypsenomis veiduose.J

Komentarai