ISTORIJA APIE ŽIEMĄ

Kas?

Nepabaigiamas kelias staiga pasibaigė – pamačiau, kad jau galima sustoti, pamačiau, kad čia jau ir yra ta vieta, į kurią ėjau.

Mes dar buvome vaikai, nors buvome nugyvenę beveik visą gyvenimą. Staiga Tu ėmei dainuoti, o vėjas pakilo ir nusinešė Tavo kepurę.

  • Ar čia visada tiek daug sniego?
  • Taip, visada.
  • O ar mes čia visada buvome?
  • Ne, niekada nebuvome.

Aš nusiėmiau pirštines ir paliečiau baltą akmenį. Jis buvo panašus į plokščią antkapį,

tačiau neturėjo jokio užrašo. Pėdos atspaudė ženklus: plius ir minus. Tai reiškė, kad mes stovėjome greta.

Vakare grįžome namo. Kūrenome židinį ir žiūrėjome į beribį kosmosą savo

žvilgsniuose. Ten nebuvo jokių minčių – tik pilnatvė, ten nebuvo jokių norų – tik dabartis.

Komentarai