Įkvėpimo fenomenas

Įkvėpimo fenomenas

Įkvėpimas iki šiol sunkiai paaiškinamas reiškinys. Jis leidžia pamatyti pasaulį iš kitos pusės, nustatyti ryšius tarp elementų, kurių anksčiau nebuvo. Kūrybinis įkvėpimas padėjo padaryti ne vieną išradimą ir sukurti daug genialių kūrinių. Šią būseną patiria mokslininkai, inžinieriai, kūrybinės asmenybės.

Ryškus įkvėpimo pavyzdys yra atsitikimas, kuris nutiko garsiajam fizikui Nikolai Teslai. Vieną kartą jis neskubėdamas vaikščiojo su savo bičiuliu. Vyriškiai žingsniavo, grožėdamiesi besileidžiančia saule. Tesla, sujaudintas gamtos grožio, ėmė deklamuoti eilėraštį. Tuo metu jo sąmonę tarsi žaibas perskrodė netikėta mintis. Tesla staiga pagalvojo apie elektros variklio, veikiančio nuo kintamos elektros srovės, sukūrimą, tuo pačiu išspręsdamas fundamentalią moksline-techninę problemą.

Išradėjas nutilo, sustojo ir kurį laiką stovėjo, tarsi apimtas transo, po to bičiuliui pabandė paaiškinti jo galvoje gimusią mintį. Jį patį irgi nustebino atėjusi mintis – magnetinio besisukančio lauko principas mokslininkui tapo visiškai aiškus. Šis išradimas buvo tikros revoliucijos elektrotechnikoje pradžia.

Taip pat ir Ervinas Sriodingeris savo garsiąją banginę lygtį be išvados parašė, apimtas įkvėpimo. „Polaroid“ fotoaparato išradėjas Edvinas Lendas akimirksniu rado sprendimą, kaip gauti fotografiją iš karto po nufotografavimo.

Yra žinoma nemažai atvejų, kai įkvėpimas žmones apimdavo miego metu, meniniai kūriniai kuriami ar moksliniai atradimai padaromi naktį. Pats žinomiausias toks atvejis – Dmitrijus Mendelejevas ir jo periodinė cheminių elementų lentelė. Kartą, po trijų dienų sunkaus darbo, mokslininkas prigulė pailsėti ir nejučia užsnūdo. Vėliau jis pasakojo: „Sapne aiškiai matau lentelę, kurioje elementai išdėstyti taip, kaip reikia. Prasibudau, ant popieriaus skiautės viską užsirašiau ir vėl užmigau. Vėliau tik vienoje vietoje reikėjo truputį pataisyti“.

1845-ais metais amerikietis Elijasas Hau konstravo siuvimo mašiną, tačiau jam nieko nesigavo. Skylutę siuvimo mašinos adatoje jis darė storajame gale, kaip ir įprastinėse adatose, tačiau siūlas nuolat nutrūkdavo. Hau jau puolė į neviltį ir ruošėsi mesti savo sumanymą, tačiau vieną naktį susapnavo keistą sapną. Sapne jis pamatė indėnus, kurie jį pririšo prie kažkokio stulpo ir ėmė šokinėti aplinkui, badydami savo ietimis. Iečių antgaliai buvo prakiurdyti kažkokiu keistu būdu. Elijasas, po to kai atsibudo, padarė skylutę adatoje prie smailiojo galo. Taip jis tapo siuvimo mašinos išradėju, o jo sukurtas daiktas paplito visame pasaulyje.

Tačiau miego metu genialios idėjos aplankydavo ne tik išradėjus ir mokslininkus. Rusų rašytojas Aleksandras Gribojedovas romano „Vargas dėl proto“ siužetą irgi susapnavo. Savo geriausius eilėraščius Viktoras Hugo parašė naktimis – jis visada prie lovos laikė pieštuką ir popieriaus, kad atsibudęs iš karto galėtų viską užrašyti.

Mokslininkai, nagrinėję įkvėpimo fenomeną, išsiaiškino dėsningumus, pagal kuriuos atsiranda ši būsena. Genialios idėjos atsiranda ne iš karto. Iš pradžių daugeliui tenka ilgai laužyti galvą, o tuo metu, kai praktiškai nebėra jėgų sprendimui, ateina įkvėpimas. Mokslininkai yra įsitikinę, kad tie, kurie ieško atsakymo į sudėtingą klausimą, iš pradžių turi išanalizuoti visus problemos aspektus, o po leisti pasąmonei rasti sprendimą.

Mokslininkų tyrimai

Žmonija daug amžių domisi įvairiomis paslaptimis, bando išsiaiškinti evoliucijos dėsnius, suprasti gyvenimo esmę. Savo paties smegenis žmonės tyrė šimtus metų, tačiau apie jas žino ne ką daugiau, nei apie kosmosą.

Pirmasis realus proveržis smegenų tyrime įvyko, kaip mano neurofiziologai, maždaug prieš 20 metų, kai pirmą kartą buvo išbandytas ilgalaikio elektrodų įsodinimo į smegenis metodas.

Žinoma rusų neurofiziologė Natalija Bechtereva praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje ėmė dirbti tiesioginio kontakto su smegenimis metodu. Būtent ji rimtai ėmė studijuoti įkvėpimo fenomeną – tarsi iš niekur atsiradusią idėją. Mokslininkė iškėlė dvi versijas. Pirmoji – įkvėpimo metu smegenys dirba kaip idealus imtuvas. Tačiau tokiu atveju reikia pripažinti, kad informacija ateina iš išorės – iš kosmoso ar ketvirtojo matavimo. Tai kol kas neįrodyta.

Antroji versija – smegenys pačios sau sudaro idealias sąlygas ir „nušvinta“. Sugebėjimas akimirksniu surasti tiesą, apeinant loginį mąstymą, šiandien tiriamas ne viename pasaulio mokslo centre. Buvo kilusi idėja Maskvoje įkurti mokslinio tyrimo institutą, kuriame būtų tiriami gabių žmonių smegenys, esant jiems gyviems. Tačiau nei tada, nei dabar nebuvo aptikta jokių genijaus skirtumų nuo eilinio žmogaus.

Tyrinėtojai atliko apklausą, kurioje dalyvavo 232 mokslininkai. Paaiškėjo, kad 33% apklausos dalyvių problemų sprendimus randa netikėtų prielaidų pagalba, beveik tiek pat – 31% mokslininkų – atsakė, kad kartais pajunta tarsi proto „nušvitimą“. Kiti prisipažino, kad nežino, kaip tai pavadinti.

Šaltinis Mįslės ir Faktai

Komentarai